Cover not available
Article published In:
The Historical Sociolinguistics of Spelling
Edited by Laura Villa and Rik Vosters
[Written Language & Literacy 18:2] 2015
► pp. 309–326

Defining ‘Lithuanian’

Orthographic debates at the end of the nineteenth century

After the 1863 uprising, in order to diminish Polish influence over Lithuanians, the authorities of the Russian Empire banned the use of Latin letters for Lithuanian texts and implemented the Cyrillic script. The article discusses the linguistic ideologies that underlay this orthographic reform for Lithuanian. The study provides a discursive analysis of opposing accounts expressed in contemporary administrative and media discourses by the key supporters and opponents of the reform. Competing discourses regarding the use of Cyrillic vs. Latin for Lithuanian contested, shaped, and defined the ideological meanings of these scripts: Cyrillic was symbolically linked to Russification, Russianness, Orthodoxy, and Imperial authority, while the Latin script was associated with Polonization, Polishness, the Catholic Church, and anti-imperial resistance. The competing discourses regarding the alphabet change for Lithuanian, via its differentiation from the imposed Cyrillic as well as from the Latin-Polish writing tradition, helped to shape and define the notion of a modern Lithuanian alphabet.
Keywords: orthographic reform, nineteenth century, ideology, Cyrillic, Latin script, Lithuanian
Published online: 31 August 2015
DOI logo
https://doi.org/10.1075/wll.18.2.08tam
References (45)
Baudouin de Courtenay, Jan (1904). Kwestya alfabetu litewskiego w państwe rosyjskiem i jej rozwiązanie. Kraków: Nakład Antoniego Chołoniewskiego.Google Scholar
Blommaert, Jan (1999). The debate is open. In Jan Blommaert (ed.), Language ideological debates, 1–38. Berlin/New York: Mouton de Gruyter DOI logoGoogle Scholar
Cadiot, Juliette (2008). Russia learns to write: Slavistics, politics, and the struggle to redefine empire in the early 20th century. Kritika: Explorations in Russian and Eurasian History 9.1: 135–167 DOI logoGoogle Scholar
Eira, Christina (1998). Authority and discourse: Towards a model for orthography selection. Written Language & Literacy 1.2: 171–224 DOI logoGoogle Scholar
Grigoryeva, Tatyana M. (2004). – Григорьева, Т.М. (2004). Три века русской орфографии (XVIII–XX вв.). Москва: Элпис.Google Scholar
Irvine, Judith T. & Susan Gal (2000). Language ideology and linguistic differentiation. In Paul V. Kroskrity (ed.), Regimes of language. Ideologies, polities, and identities, 35–83. Santa Fe: School of American Research PressGoogle Scholar
Jablonskis, Jonas (1884 [1991]). Lietuva ir abėcėlė jai. In Arnoldas Piročkinas (ed.), Jonas Jablonskis: Straipsniai ir laiškai, 12–17. Vilnius: Mokslas.Google Scholar
Jonikas, Petras (1972). Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje. Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas.Google Scholar
Kapsukas, Vincas (1902). Vilniaus gub. lietuviai ir jų tautiškas atgyjimas. Varpas 61: 129–137.Google Scholar
Kaufman, Konstantin (1865 [1973]) – Кауфман, Константин (1865 [1973]). Отношенiе Виленскаго, Ковенскаго, Гродненскаго и Минскаго Генералъ-Губернатора и главнаго начальника Витебской и Могилевской губернiй, Генералъ-Адъютанта фонъ-Кауфмана отъ 6 Сентября 1865 г., за № 12299, къ бывшему Министру Внутреннихъ Дѣлъ. In Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla. Spaudai parengė Antanas Tyla, 71–73. Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija Istorijos institutas.Google Scholar
Kornilov, Ivan (1900–1901 [1908]) – Корнилов, Иван (1900–1901 [1908]). Четыре статьи И. П. Корнилова о введеніи русскаго алфавита въ литовскій языкъ (1900–1901 г.г.). In Иван Корнилов (ed.), Русское дѣло въ Сѣверо-Западномъ краѣ. Матеріалы для исторіи Виленскаго учебнаго округа преимущественно въ Муравъевскую эпоху, 446–460. С.-Петербургъ.Google Scholar
Kudirka, Vincas (1897a). Broliai Lietuviai! Vienybė lietuvninkų 391: 461–462.Google Scholar
(1897b). Graždanka – slogutis civilizacijos. Varpas 61: 81–82.Google Scholar
(1898). Tėvynės varpai. Varpas 11: 11–14.Google Scholar
Merkys, Vytautas (1994). Knygnešių laikai, 1864–1904. Vilnius: Valstybinis leidybos centras.Google Scholar
(2000). Vincas Kudirka’s concept of Lithuania. Lithuanian Historical Studies 51: 85–98. DOI logoGoogle Scholar
Petkevičius, Antanas (1864). A letter of October 20, 1864. Lithuanian Historical State Archive: f. 378, a. 1862, b. 629a(5), l. 261r-263v.Google Scholar
Piročkinas, Arnoldas (1991). Įvadas. In Arnoldas Piročkinas (ed.), Jonas Jablonskis: Straipsniai ir laiškai, 5–11. Vilnius: Mokslas.Google Scholar
Redakcijos atsišaukimas [Editorial response] (1899), Varpas 31: 37.Google Scholar
Sebba, Mark (2007). Spelling and society: The culture and politics of orthography around the world. Cambridge: Cambridge University Press DOI logoGoogle Scholar
Shulgin, Ivan (1864). A letter of June 11, 1864. Lithuanian Historical State Archive: f. 567, ap. 4, b. 954, l. 6r-7v.Google Scholar
Sirutavičius, Vladas (2000). Vincas Kudirka’s programme for modernizing society and the problems of forming a national intelligentsia. Lithuanian Historical Studies 51: 99–112. DOI logoGoogle Scholar
Snyder, Timothy (2003). The reconstruction of nations: Poland, Ukraine, Lithuania, Belarus, 1569–1999. New Haven/London: Yale University Press. DOI logoGoogle Scholar
Staliūnas, Darius (2007). Making Russians: Meaning and practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863. (On the boundary of two worlds: Identity, freedom, and moral imagination in the Baltics). Amsterdam/New York: RodopiGoogle Scholar
(2013). Lietuvos idėja Aušroje. Archivum Lithuanicum 151: 271–292.Google Scholar
Subačius, Giedrius (2004). Lietuviška ir rusiška lietuviškų spaudinių kirilika 1864–1866 metais. In Darius Staliūnas (ed.), Raidžių draudimo metai, 139–173.Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.Google Scholar
(2005). Development of the Cyrillic orthography for Lithuanian in 1864–1904. Lituanus 51.2: 29–55.Google Scholar
(2011). Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutasGoogle Scholar
Sviatopolkas-Mirskis, Piotras (2001). Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriaus generolo leitenanto kunigaikščio Piotro Sviatopolko-Mirskio 1902–1903 metų valdinė Ataskaita. In Lietuvių klausimas Rusijos imperijoje XIX a.–XX a. pradžioje. Faksimilinis valdininkų ataskaitų ir dokumentų rinkinys, sudarytojas ir įvado autorius Rimantas Vėbra, 44–260. Vilnius: Baltos lankos.Google Scholar
Šapoka, Adolfas (ed.) (1989). Lietuvos istorija. Vilnius: Mokslas.Google Scholar
Tyla, Antanas (1967). Prie lietuviškųjų spaudinių gotiškomis raidėmis uždraudimo istorijos. Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai VI1: 171–174.Google Scholar
(1972). Mėginimai legaliai leisti lietuviškus leidinius spaudos draudimo metu. In Iš lietuvių kultūros istorijos 7: Spauda ir spaustuvės, 7–85. Vilnius: Mintis.Google Scholar
(1973). Įvadas. In Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla. Spaudai parengė Antanas Tyla, VIII–XXX. Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija Istorijos institutas.Google Scholar
Tumas, Juozas (1897). Mokinkimės lietuviszkai raszyti! Tėvynės sargas 51: 31–34.Google Scholar
Uolys (1891). Keli źodziai apie lietuviszku kningu szripta. Varpas 11: 1–3.Google Scholar
Uspenskii, Boris (2004). – Успенский, Борис (2004). Николай I и польский язык (Языковая политика Росийской империи в отношении Царства Польского: вопросы графики и орфографии). In Б. А. Успенский, Историко-филологические очерки, 123–173. Москва: Языки славянской культуры.Google Scholar
Valančius, Motiejus (1869). Wargai Bażniczes Kataliku Letuvoj ir Zemajcziusi su pawelijimu Wirausibiu par Kuniga Jona Zabermann. Tilzej 1869. Drukawotas ir perkamas pas Albreghs & Comp.Google Scholar
Vėbra, Rimantas (1968 [1969]). Prie lietuviškų spaudinių uždraudimo istorijos. Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai VII1: 223–234.Google Scholar
Venckienė, Jurgita (2004). Dvejopa XIX a. pabaigos lietuviškų laikraščių rašyba. In Darius Staliūnas (ed.), Raidžių draudimo metai, 207–212. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.Google Scholar
(2007). Lietuvių bendrinės kalbos pradžia: idėjos ir jų sklaida (1883–1901) (unpublished doctoral dissertation). Vilnius.Google Scholar
Vileišis, Petras (1896 [2004]). Inžinieriaus P. Vileišio raštas apie lietuvišką raštiją, jo įteiktas 1896 metais kunigaikščiui Obolenskiui, kai jis buvo Varšuvos generalgubernatoriaus padėjėju. In Alma Lapinskienė (ed.), Petras Vileišis: Rinktiniai raštai, 58–63. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.Google Scholar
Wandycz, Piotr (1984). The lands of partitioned Poland, 1795–1918. Seattle/London: University of Washington PressGoogle Scholar
Zenger, Grigorii (1902 [1973]) – Зенгер, Григорий (1902 [1973]). Отношенiе Министерства Народнаго Просвѣщенiя въ Министерство Внутреннихъ Дѣлъ отъ 29 Мая 1902. г., за № 14515. In Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla. Spaudai parengė Antanas Tyla, 103–127. Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija Istorijos institutas.Google Scholar
Zinkevičius, Zigmas (1998). The history of the Lithuanian language. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.Google Scholar
Žaltauskaitė, Vilma (2012). Romos katalikų dvasininkas: luomo apibrėžtis ir tapatybės konstravimas: Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijos XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais – XX a. pradžioje. Lietuvos istorijos metraštis 2011.2: 69–80.Google Scholar